Prisistatymas

Esame jauna šeima ir planuojame namo statybas. Kaip mums sekasi bandysim aprašyti čia. Gal bus kažko naudingo kitiems, o gal tiesiog bus mums patiems įdomu prisiminti kaip viskas vyko.

O viskas prasidėjo taip: visą gyvenimą praleidus daugiaaukščiuose daugiabučiuose ar studentų bendrabučiuose, norėjosi namo, savo kiemelio ir kitų namo “privalumų“, tik kad pinigų buvo per mažai, žmonos nebuvo, nebuvo vizijos ko noriu. Žinojau koks gyvenimas daugiabučiuose ir nesinorėjo ten grįžti. Kotedžas atrodė patrauklus kompromisinis pasirinkimas, toks pusiau namas, kiemelis kepsniams ant žarijų. Jauni kaimynai ir t.t.

Po krizės įsigijus kotedžą Kauno pakraštyje (viename iš pievose suformuotų gyvenviečių), paaiškėjo, kad gali būti dar didesnis “kolchozas“, nei daugiabutyje. Per daug ta tema neišsiplėsiu, bet po įsirengimo, pradėjau analizuoti sklypų skelbimus ir jau su žmona pradėjom rašytis reikalavimus sklypui.

Nesinorėjo sklypo pievose, kur tavo kaimynystėje pastatys neaišku ką. Šiuo metu prisižiūrim idomių perliukų, kai 5 metrų atstumu nuo individualaus namo pastato kotedžą, besišliejantį per ilgąją kraštinę prie individualaus namo. Ir neaišku kada statybos baigsis.

Nesinorėjo skęsti purvuose. Privalumas geras žvilkelis arba asfaltas.

Norėjosi, bent jau pagrindinių komunikacijų (vanduo, elektra, kanalizacija).

Didesnio sklypo, t.y minimum 10 arų.

Artimoj kaimynystėje nebūtų visokiom nesąmonėm užgriozdintų kiemų.

Nebūtų didelio eismo intensyvumo arti.

Gera sklypo orentacija pasaulio šalių atžvilgiu.

Nebūtų servitutų.

Sklypo forma būtų bent jau panaši į stačiakampį ir nebūtų duobėje aplinkinių sklypų atžvilgiu.

Atstumas iki Kauno centro. Šis reikalavimas kito laikui bėgant, nuo 10 km iki 30km.

Rajono lygis.

O svarbiausia, ar stovint sklype jaučiasi noras čia įsikurti.